Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Rekuperacija – kokios pagrindinės naudos?

Švarus, gaivus, šviežias oras – kiekvienų namų privalumas. Tik tokioje aplinkoje mes jaučiamės komfortabiliai, esame sveiki, darbingi bei puikios nuotaikos. Bene pats paprasčiausias ir nesudėtingiausias patalpų vėdinimo būdas – praverti langus. Kita vertus susiduriame su nemažai problemų: prarandama šiluma, o tiksliau, visą šilumą išleidžiame „pro langus“. Toks vėdinimo būdas nėra itin tikslingas, kadangi į patalpas iš aplinkos gali patekti nemalonūs kvapai, dulkės, atsirasti pelėsis. Nepamirškite ir trikdančio triukšmo, sklindančio iš gretimų pastatų ar gatvių.

Įmonės UAB „ClimPro“ specialistai dalijasi patarimais, kaip optimaliai įsirengti vėdinimo sistemą bei tinkamai vėdinti patalpas.

Kodėl reikalinga rekuperacinė vėdinimo sistema?

Atkreipiame dėmesį, jog statant šiuolaikinius gyvenamuosius namus ar kitos paskirties pastatus, kuo mažesnės energijos sąnaudos tiesiog būtinos. Kitu atveju, energetiškai neefektyvių pastatų kainos rinkoje ženkliai sumažėja. Sandarus pastatas tolygu energetiškai efektyviam.

Kuomet gyvenamasis namas labai gerai izoliuotas, kad šiluma laikytųsi viduje, pastatas natūraliai nesivėdina. To pasekoje atsiranda puikios sąlygos drėgmės kaupimuisi, įvairių bakterijų, pelėsio astiradimui. Juk namuose džioviname drabužius, gaminame, skalbiame, valome, plauname grindis naudodami chemines priemones. Natūralu, kad visi kvapai, garai, bakterijos ir visa kita lieka patalpose. Būtent tokiu užterštu oru mes būname priversti kvėpuoti.

Vienas asmuo gyvenamosiose patalpose šviežio oro privalo gauti ne mažiau nei 14,4 kub.m/h. Ką šiuo atveju daryti? Jeigu dažnai atvertume langus – patirtume šilumos nuostolius, kas tikrai nėra efektyvu. Šioje situacijoje natūralus vėdinimas nėra pats tinkamiausias sprendimas. Vienas optimaliausių būdų, kaip pagerinti patalpų mikroklimatą – įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą.

Kokį vėdinimo įrenginį pasirinkti?

Vėdinimo sistemos sukurtos tam, kad efektyviai sumažintų vartojimo išlaidas t.y. taupytų ne tik energiją, bet ir šilumą. Į patalpas šviežias oras patenka tokiu būdu: pereina per šilumokaitį, kur iš dalies pašildomas ir perduodamas per ortakinę sistemą. Dėl šios priežasties išlaidos šildymui sumažėja nuo 50 iki 80 %. Vėdinimo sistemos būna įvairių tipų bei galingumų. Geriausią ir tinkamiausią variantą kiekvienam asmeniui individualiai pagal patalpų tipą, plotą bei kitus kriterijus gali parinkti tik šios srities specialistai.

Yra išskiriamos tokios rekuperatorių rūšys:
• rotaciniai;
• plokšteliniai;
• priešpriešinių srautų.

Rotaciniai rekuperatoriai tinkamiausi tiems, kas nori maksimalaus energijos taupymo, kadangi pastarieji įrenginiai gali grąžinti šilumą net iki 85 %. Šie įrenginiai taip pat ir pasižymi kompaktiškumu.

Plokšteliniai rekuperatoriai – bene patys populiariausim bei tinkami visokio tipo patalpoms. Šilumos grąža – iki 70%. Vienas iš privalumų – įeinantys ir išeinantys oro srautai tarpusavyje nesusimaišo (perduodama tik šiluma), dėka plonos aliuminio plokštelės.

Priešpriešinių srautų rekuperatorius, arba kitaip sakant, tobulesnis plokštelinio tipo variantas – tai keturkampis arba šešiakampis kryžminio srauto įrengimas. Šių prietaisų šiluminė grąža gali būti net 90-95 %, kadangi oro papildomai šildyti nereikia. Dėl šios priežasties sutaupoma nemažai energijos sąnaudų.

(Visited 2 times, 1 visits today)